Darbuotojų finansinio raštingumo gerinimas: kodėl tai svarbu

Lietuvoje finansinį stresą patiria daugiau nei trečdalis gyventojų, teigia vieno banko tyrimas, JAV šie skaičiai dar didesni - stresą dėl finansų patiria daugiau nei pusė gyventojų.

Stresas dėl finansų vienareikšmiškai veikia visas gyvenimo sritis: ne tik asmenines, bet ir savijautą darbe.

Patiriamas finansinis stresas gali sumažinti produktyvumą darbe, padidėjęs nerimas dėl finansų pabloginti darbo kokybę. Pagrindiniai finansinio streso veiksniai - santaupų neturėjimas, augančios išlaidos, baimė negebėti vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Stagnuojančios ar mažėjančios pajamos, negautas metinis bonusas gali išmušti iš pusiausvyros ir sukelti paniką - ypač kai tas bonusas jau buvo suplanuotas šeimos atostogoms arba net išleistas į priekį.

Tik atėję į darbo rinką darbuotojai gali nemokėti ar net nežinoti kaip valdyti savo pajamas ir išlaidas, ir kaip paskirstyti savo finansus tiek dabarties poreikiams tiek ateities tikslams.

Manau galima būtų drąsiai pasakyti, kad tiek mokyklose tiek vėlesnėse mokymosi įstaigose, mums diegė, kad reikia mokytis gerai, kad susirasti “gerą darbą”, o ką daryti gavus atlyginimą niekas nepasakojo.

Gerai kai pats žmogus identifikuoja savo finansinį neraštingumą ir ieško pagalbos, tačiau darbdavys taip pat gali padėti darbuotojams gerinti finansų valdymo įgūdžius.